VILNIAUS ADOMO MICKEVIČIAUS GIMNAZIJOS
2015–2016 IR 2016–2017 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

I. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.
Ugdymo planų tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

2. Ugdymo organizavimas:
2.1. 2015–2016 mokslo metai:

2015–2016 mokslo metai
Klasės
5 6 7 8 I II III IV
Mokslo metų pradžia/Ugdymo proceso
pradžia 09-01
Semestrų trukmė
1-asis 09-01–12-23
2-asis 01-11 –05-31 1-asis 09-01–12-23
2-asis 01-11 –06-03 1-asis
09-01 –12-23
2-asis
01-11– 05-26
Rudens atostogos 10-26 – 10-30

Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-28 – 01-08
Žiemos (papildomos) atostogos 02-15 – 02-29 02-15
Pavasario (Velykų) atostogos
03-21 – 03-25*

Ugdymo proceso
pabaiga 05-31 06-03 05-26
Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 34 33
Vasaros atostogos 06-01 – 08-31 06-06 – 08-31** 05-27 – 08-31***

* IV klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 03-29;30 dieną;
** II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;
*** IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

2.2. 2016–2017 mokslo metai:

2016–2017 mokslo metai
Klasės
5 6 7 8 I II III IV
Mokslo metų pradžia/Ugdymo proceso
pradžia
09-01
Semestrų trukmė
1-asis
09-01–12-23
2-asis
01-09 – 05-30 1-asis
09-01–12-23
2-asis
01-09 – 06-02 1-asis
09-01–12-23
2-asis
01-09– 05-25

Rudens atostogos 10-31–11-04
Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-27–01-06

Žiemos atostogos
02-13 – 02-24

02-17
Pavasario (Velykų) atostogos
04-10–04-14*

Ugdymo proceso
pabaiga 05-30 06-02 05-25
Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 34 33
Vasaros atostogos 05-31 – 08-31 06-05– 08-31** 05-26–08-31***

* IV klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-18;19 dieną;
** II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;
*** IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

3. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.
4. Gimnazijos direktorius iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus direktorius informuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, ar jos įgaliotą asmenį.
5. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

6. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.
7. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant gimnazijos ugdymo planą gimnazija rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, gali priimti sprendimą dėl atskiro dalyko mokinių pasiekimų stiprinimo konkrečiais mokslo metais ir įgyvendinti numatytas priemones.
8. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama iki 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama pagal gimnazijos specialųjį planą.
9. Ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams ir pamokų skaičius ugdymo plane taip pat nurodomas dvejiems mokslo metams. Gimnazijos ugdymo plano rengtas grindžiant demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus). Į gimnazijos ugdymo plano rengimą buvo įtraukti tėvų bendruomenės atstovai.
10. Gimnazijos ugdymo planą rengė gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupę, kuriai vadovavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
11. Atsiradus ugdymo plane nenumatytiems atvejams, gimnazija ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

12. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengė individualų ugdymo planą, kurį suderino su gimnazijos galimybėmis.
13. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal gimnazijos direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.
14. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą.
15. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai.

IV. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

16. Gimnazija vadovaudamasi Sveikatos ugdymo bendroji programa sveikos gyvensenos problematiką integruoja į visų dalykų mokymąsi, organizuoja sveikatą stiprinančius renginius, skatina mokinius užsiimti fizinė veikla po pamokų individualiai ar lankyti neformaliojo švietimo sporto veiklas mokykloje ir kitur.
17. Gimnazijoje sudaryti sąlygos mokiniui mokytis ir leisti laisvą nuo pamokų laiką fizine, psichologine ir socialine prasme saugioje ir sveikoje aplinkoje.

V. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

18. Gimnazijos direktorius ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.
19. Gimnazijos direktorius bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

VI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

20. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.
21. Diferencijavimas taikomas:
21.1. mokiniui individualiai;
21.2. mokinių grupei:
21.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;
21.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės) grupes galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.
22. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti.

VII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI
PAGALBOS TEIKIMAS

23. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.
24. Mokymosi pagalbos organizavimas turi aprėpti ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalba suteikiama pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi.
25. Gimnazijoje yra paskirtas asmuo, atsakingas už mokymosi pagalbos organizavimą. Sudaromos sąlygos atlikti namų darbų užduotis tiems mokiniams, kurie gyvena nepalankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinkoje.
26. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.

VIII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

27. Gimnazijos nuostatuose yra nustatyti mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos bendradarbiavimo formas.
28. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie gimnazijoje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą per elektroninį dienyną TAMO.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

29. Žmogaus sauga integruota į kitas pamokas (chemija, fizika, technologijos). Technologijos I-osiose klasėse realizuojamos per ekskursijas, neformalųjį ugdymą, karjeros planavimą. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti integruoto dalyko pamokos įrašomi dalyko apskaitai skirtuose puslapiuose.
30. Į mokyklos ugdymo turinį integruota Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą.
X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

31. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu.
32. Gimnazijos moksleivių pažanga ir pasiekimai vertinami remiantis Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu
33. Dalykų mokymosi pasiekimų vertinimą (balais ar „įskaityta“) nustato gimnazijos nuostatai.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

34. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui:
34.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;
34.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;
35. mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Rugsėjo mėnesį penktokų pažanga pažymiais nevertinama. Adaptacinis laikotarpis naujai priimtiems mokiniams – 2 savaitės.
36. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas:
36.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai;
36.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas.
37. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą.
38. Gimnazija direktorius priima sprendimus dėl menų ir sporto srities / kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į dešimtbalę vertinimo sistemą.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE
39. Neformaliojo švietimo veiklą siūloma atitinkančią mokinių poreikius, vykdoma patraukliose ir saugiose mokiniams aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus, grupės mokinių skaičių nustatoma pagal turimų lėšų dydį.

XIII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

40. Gimnazijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Organizuojant ugdymo procesą, gimnazija vadovaujasi Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

41. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymų Nr. V-1405, ir mokymosi formų aprašu.
42. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
43. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti gimnazijoje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų bendrųjų ugdymo planų nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.
44. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Gimnazijos sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

45. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas.
46. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:
46.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;
46.2. užsienio kalboms, lietuvių kalbai, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.
47. Klasė į grupes gali būti dalijama informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos.

II. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

48. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama gimnazijos ugdymo turinį, užtikrino Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą ugdymo plane.
49. Gimnazija skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams.
50. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Tai mokinio pasirinkta ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis.
51. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį:
51.1. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje. Mokykloje susitariama, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma;
51.2. įgyvendina dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;
52. Mokiniui, besimokančiam nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma, grupinėms – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

53. Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas.
54. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.
55. Lietuvių kalba.
55.1. Jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą:
55.2. 2016-2017 mokslo metais lietuvių kalbos 5, 7, gimnazijos I klasėse bus mokoma pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą.
56. Užsienio kalbos.
56.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.
56.2. Mokiniams, kurie baigia pagrindinio ugdymo programą, organizuojamos užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą, naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamas per duomenų perdavimo sistemą KELTAS)
57. Jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo:
57.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su Vilniaus miesto savivaldybe;
57.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų. Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.
58. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:
58.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;
58.2. susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar mokykloje, skiriamos dvi papildomos pamokos visai mokinių grupei;

2015 2017 m. m.
pagrindinio ugdymo programos (pirmos dalies)
pamokų paskirstymo lentelė

2015-2016 m. m. 2016-2017 m. m.

5 6 7 8 5 6 7 8
Dorinis ugdymas:
Tikyba arba etika 1 1 1 1 1 1 1 1
Kalbos:
Gimtoji kalba (lenkų) 5 5 5 5 5 5 5 5
Užsienio kalba (1–oji) 3 3 3 3 3 3 3 3
Lietuvių kalba (valstybinė) 5 5 5 5 5 5 5 5
Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4
Gamtamokslinis ugdymas:
Gamta ir žmogus 2 2 - - 2 2 - -
Biologija - - 2 1 - - 2 1
Fizika - - 1 2 - - 1 2
Chemija - - - 2 - - - 2
Informacinės technologijos 1 1 1 - 1 1 1 -
Socialinis ugdymas:
Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2
Geografija - 2 2 2 - 2 2 2
Meninis ir technologinis ugdymas:
Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1
Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1
Technologijos 2 2 2 1 2 2 2 1
Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 2 2
Žmogaus sauga - 1 - 1 - 1 - 1
Pamokų skaičius mokiniui per savaitę 29 32 32 33 29 32 32 33
Pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę 2 3 3 3 2 3 3 3
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus 2158 2415 2158 2415
Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei
Neformalusis ugdymas 2 2 2 2 2 2 2 2

2015 2017 m. m.
pagrindinio ugdymo programos (antros dalies)
pamokų paskirstymo lentelė

2015 – 2016 m. m. 2016 – 2017 m. m.

G1 G2 G1 G2
Dorinis ugdymas:
Tikyba arba etika 1 1 1 1
Kalbos:
Gimtoji kalba (lenkų) 4 4 4 4
Užsienio kalba (1–oji) 3 3 3 3
Lietuvių kalba (valstybinė) 4 5 4 5
Matematika 4 4 4 4
Gamtamokslinis ugdymas:
Biologija 2 1 2 1
Fizika 2 2 2 2
Chemija 2 2 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 1
Socialinis ugdymas:
Istorija 2 2 2 2
Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1
Geografija 2 1 2 1
Ekonomika 1 - 1 -
Meninis ir technologinis ugdymas:
Dailė 1 1 1 1
Muzika 1 1 1 1
Technologijos* - 2 - 2
Kūno kultūra 2 2 2 2
Žmogaus sauga**
iš viso 33 33 33 33
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 33 33 33 33
Pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę 5 5 5 5
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus 2436 2376
Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę)
5

5

* privalomas 17 valandų integruotas technologijų kursas realizuojamas per ekskursijas ir susitikimus
** integruota į chemijos, fizikos ir technologijos kursus

2015 2017 m. m.
vidurinio ugdymo programos pamokų paskirstymo lentelė

Mokslo metai 2015-2017 m. m.
G3a G3b G3c G4a G4b G4c
Dorinis ugdymas:
Tikyba 1 1 1 1 1 1
Etika – – – – – –
Gimtoji kalba 2grx 4B/5A 3grx 4B/5A
Lietuvių kalba 7A 7A 7A 6A 6A 6A
Užsienio kalba (anglų) 3gr x 3B2/3B1 3A 3A/3B 3A
Užsienio kalba (vokiečių) – – – – – –
Socialinis ugdymas:
Istorija 2B / 3A x 2gr 2B / 3A x 2gr
Geografija 2B 2B
Matematika 2gr x 5A/3B 3B / 4A x 2gr
Gamtamokslinis ugdymas:
Biologija 2B/3A 2B/3A
Fizika 2B/4A 2B/3A
Chemija 2B/3A 2B/3A
Menai:
Dailė 2B 2B
Muzika 2B 2B
Technologijos(tekstilė ir apranga) – –
Turizmas ir mityba 2B/2B
Technologijos(medžio apdirbimas) 2B 2B
Kūno kultūra:
Bendroji kūno kultūra 2B 2B
Tinklinis 2B 2B
Krepšinis 2B 2B
Pasirenkamieji dalykai:
Informacinės technologijos 2A/2B 2A 2A
Psichologija 1 1
Ekonomika 1 1
Rusų kalba 2B – 2B 2B 2B 2B
Moduliai:
Ekologija ir chemija 1 1
Lenkijos istorija 1 1
Matematinė logika 1 1
Kalbos vartojimo praktika ir teksto kūrimas 1 –
Etnokultūra 1 1
Minimalus pamokų skaičius klasei (esant tris ir daugiau III gimnazijos klasių) 31,5 31,5 31,5 31,5 31,5 31,5
Neformalusis ugdymas 3 3 3 3 3 3
Pamokos skirtos, mokinių ugdymo poreikiams tenkinti 12 12 12 12 12 12
Maksimalus klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę 54 54 54 54 54 54